);

random dinosaurs

random dinosaurs

Vaivos Vasiliauskaitės knyga ‘Pabusk’

Vaivos  Vasiliauskaitės knyga ‘Pabusk’

Prieš gerus porą metų man buvo iškilmingai įteikta Vaivos Vasiliauskaitės knyga ‘Pabusk’ ir aš lygiai taip pat didingai pasižadėjau parašyt knygos recenziją. Išgirdau, kad Vaiva Vasiliauskaitė tuo metu tebuvo 18-os ir labai daug žadanti autorė. Aš visada už lietuvišką fantastiką. Bet esu siaubinga pažadukė ir ta knyga vis nuguldavo ateitin. Bet turiu ne ką švelnesnę sąžinę, kuri graužia graužia ir užgraužia. Kaip koks bebras.

Vasiliauskaitės knyga 'Pabusk'
Bet tada ištiko dalykai ir kitos priežastys. Ir mano sugebėjimas skaityti nulūžo pernelyg ilgam laikui. Bet bet bet po šimto laiko pagaliau jį susigrąžinu ir tuo pačiu atiduodu skolas. Ne Lanisterė, bet vis tiek reikia.

Češyro katinas, cheshire cat, knygos iliustracija

Taigi. Vaiva Vasiliauskaitė šiai knygai pirminio įkvėpimo sėmėsi iš Lewis Carroll ‘Alisa Stebuklų šalyje’ ir tai yra labai smagu, man patinka šyzos. Dar kai pirmą kartą gavau ‘Pabusk’ atsiverčiau ją ir ėmiau skaityti ir man kaip plyta vožtelėjo. Po pirmų kelių puslapių padėjau į lentyną geresniems laikams.

Kai nepavyksta susisieti su herojumi

Nežinau, ar tai galima vadinti fan fiction, bet ‘Pabusk’ nuo originalaus pasakojimo ir nutolo, ir nelabai. Pagrindinė knygos ‘Pabusk’ vaikėja Alisa – 17-ė niūrių atsiminimų (ar jie yra, ar tik užblokuoti?) ir depresijos kamuojama paauglė. Dėl šios priežasties buvo gan sunku sietis, rasti ryšį su ja, nes, nors tikriausiai didžioji dauguma paauglių vienu ar kitu metu nemato savo vertės, galimybių, perspektyvų ir gal net gyvenimo prasmės, knygos Alisa yra kažkas tokio. Kažkaip ji gan atstumianti, tokia užsikasus ir tokia tiesiog spiegianti gailėkitės manęs. Nepavyko man su ja susisieti anei jokiam lygy, nes, na, neturiu aš tos tokios depresiškos patirties ir nežinau, ar tikrai taip žmonės jaučiasi toj būsenoj, ar tai tik autorės ultra-sutirštinta paauglystės nepritapimo nuotaika. Ir, kadangi Alisa pagrindinė herojė, ‘Pabusk’ yra jos vidinė kelionė išgyti ir atrasti naują pasaulį ir save.

Man Alisos savigailą ir graužimąsi atlygino kai kurie kiti veikėjai – ypač Meri ir Arlis. Radau saitų su Meri, nes ji tokia pat pikta ir užsisklendus, blaivi ir sargi. Ir tos Baltojo triušio auselės. O taip. O Arlis tiesiog mielas. Ir man labai patiko, kad Češyro Katinas ir Skrybėlius tapo vienu Filipu, kuris ir atrodo bei elgiasi kaip tikrasis pagrindinis veikėjas. Jis eina ir daro, kol Alisa pasyviai gailisi savęs, svarsto gyvenimo prasmę ir kitus tokius klausimus, dar pasigaili savęs, įsivelia į bėdas, pasvarsto apie teisę būti, ir yra stebuklingai išgelbėjama. Moterie, užsiaugink porą.

Ir nors erzino nesibaigiantis Alisos verkšlenimas (gerai jau, jos ašarų latakai uždžiūvę) ir pasyvumas, buvo gan įdomu pažvelgti į jos bandymus analizuoti savo jausmus, situacijas, stebuklus. Būtų buvę dar geriau, jei ji būtų dar ir ėmusis veiksmų juos paveikti.

Kabliukai

Man visai patiko tai, kad Vaiva Vasiliauskaitė tarp visų Alisos pasakojimų ir monologų įpindavo tikrai gražių palyginimų ir aprašymų, nors aplink juos buvo ir gan nemažai nutrintų žodžių. Veikėjų kalboje ir apskritai pasakojime mane kelis kartus nutvilkė ane rimtai? rimtai? jausmas, nes Stebuklų šalies gyventojai kažikodėl sako O dieve, O Jėzau, žino apie Kalėdas. Ar realus pasaulis taip prasismelkęs į pasakas, o gal jie iš tiesų yra tik Alisos minčių kūriniai, kaip jai kartą tvinktelėjo monologuose? Kitas dalykas, kad tarp visų tumblro ale tamsybių nuotaikų, gan gražių sakinių kelis kartus išlindo pačios Alisos palyginimai su game of thrones  ir šiaip popkultūra. Bet čia viskas gerai, nes visgi knygos Alisa gyvena mūsų realiame pasaulyje ir normalu, kad net ir Stebuklų šalyje prisimena tai.

Dar mane nervavo užmėtyti kabliukai ir knygos ilgis. Kabliukų gan nemažai, knyga, kaip debiutui, įspūdingos apimties, o viskas ką galima susieti iš kabliukų yra kad Alisos vaikystės trauma kažkaip ją pavertė GALBŪT galingu ginklų prieš Stebuklų šalies blogiukus. Gal galima daugiau? Neskaitant visų kitų – kodėl jos pažįstami iš realaus pasaulio turi dvynius-klonus pasakoj, kodėl šie, nors tai ir sužino, reaguoja maždaug meh, ok, gal galima daugiau apie Meri? Ir šiaip kas ten įvyko su Terokeno Atu? Nes mane gliūčina. Nes šiaip tai, Alisa, tu esi bendrininkė ir išdavikė, jei nepasakysi apie Marką, jei man teisingai susigliūčino. Dabar gyvenk su tuo.

Cheshire cat, Češyro katinas

Bet galų gale, man patiko. Nesu sužavėta iki gelmių, bet visai norėčiau paskaityti antrąją pažadėtą dalį, kurioje, tikiuosi, autorė nuves Alisą į tikslą (taaaip, kelionė yra svarbiau ir panašiai), atnarplios krūvą kabliukų, išgrynins kalbą ir augs. Ir beje, ji turi blogą knygai – sekit baltą triušį.

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *