);

random dinosaurs

random dinosaurs

Nestovim vietoj

Nestovim vietoj

Pastaruoju metu aš truputį ne sava. Blaškausi tarp namų, tarp katino ir šuns, tarp darbo ir namų, dviejų spintų, dviejų virtuvių. Tokia truputį pasimetus, vis galvoju, kaip čia patogiau ir mažiau vietos užimant sukryžminti visus indus, kaip sutalpint visus rūbus, galvoj triskart perrūšiuoju visą turtą ir vis tiek kas nors kur nors netelpa.

Ir kai kraustai knygas, gauni naujų dinozaurų. Techniškai pteranadonų, bet vis tiek dinozaurų
Ir kai kraustai knygas, gauni naujų dinozaurų. Techniškai pteranadonų, bet vis tiek dinozaurų

Bet man patinka kraustytis. Tikrai. Žinau daugybę žmonių, kurie kraustymą keikia kaip vežikai, nekenčia kiekvienos dėžės ir maišo asmeniškai bei prisiekinėja, kad jau viskas, čia tai tikrai paskutinės kraustynės. O man patinka. Naujai atrasti visokiausių mėnesiais ir metais užgrūstų dalykų (pasirodo, turiu daugiau dažų nei sveiko proto, o kai kas turi 351864 džemperius), išvalyti lentynas ir kampus, viską organizuotai ir protingai sudėlioti, dėžutės dėžutės dėžutės. Grynas džiaugsmas, aš jums sakau.

Pertvarkiau knygas, visą krūvą atidaviau bibliotekai, pasilikau tik dar neperskaitytas ir tas, kur reik turėt. Ta prasme, Pratchettą ir LotR, ir Harį Poterį. Ir dar visą krūvą kitų. Siaube, kiek jų. Šiemet reikia susiimti ir skaityti daugiau. Gerokai daugiau. Iš karto, kai parsivešiu lempą. Iš karto.

Turiu rimtą įtarimą, kad pasibaigus kraustymui, pradėsiu nešiot sukneles, nes, pasirodo, jų yra beveik tiek pat, kiek visokių dažų. Be proto daug. wp-1486824600646.jpg

Nuostabus jausmas.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *