);

random dinosaurs

random dinosaurs

Spėkit, kas sugrįžo to Break the walls

Anąkart rašiau, kad reikia pokyčių gyvenime. Bet nenoriu kirptis plaukų, bet nenoriu kraustytis, tik imtis tvarkos ir taisymo. Well screw that.

Taigi jau koks pusantro mėnesio ar panašiai kaip sugrįžau į Vilnių. Tikriausiai niekur ir nebuvau dingusi iš jo. Šitiek metų garsiai rėkiau, kad grįšiu į savo Kauną, atiduosiu savo dalį, nes jei ne aš, tai kas. Bet išvarė mane iš Kauno, tad kas beliko.


Bet man patinka mano nauji namai, tokie gražūs, švarūs (kai pasiryžtu susitvarkyti), tokie šviesūs. Atsikeli ryte ir matai dangų, galėčiau prisiekti, kad vieno iš kaimynų vaikų vardas yra Ciprijonas. Bet gal ne, vargšelis. Ir įkirskit, turiu gėlę ant palangės. Na gerai, ne gėlę, melisą, bet ji išgyveno net iki dabar.

WP_20150903_003 - Copy
Skutėjas

O kaip smagu ryte stabtelt palei pilį gurkštelt kavos (nes eidama gert nemoku, paklauskit tų supiltų rūbų), o vakare dar pasiblaškyti mieste. Nieko neturėjau prieš tas kasdienes ilgas valandas traukinyje, kiek knygų taip perskaičiau, kiek valandų pramiegojau, bet o siaube nuostabus, kaip gera vakare dar nusitėkšt kur į kitą galą miesto nes nu gali. Pasirodo, labai smagu eit vėlai miegot ir vėliau keltis.

Ir po truputį keičiuosi. Nors man ir labai patinka chna, grįžau prie mylimos chemijos, rubininės raudonos (ok, kitą kartą gal bus kraujo raudona), pradėjau nešiot sijonus ir sukneles (man viskas gerai, jei ką). Ir ne tik snukutis pasmailėjo bėgiojant palei Nerį, širdis atsigauna. Valgyti nesąmones (meduje mirkytos figos su riešutais? burokėliai su citrina ir česnakais? DARŽOVĖS?), apsikrauti knygom, žiūrėt ir klausyt nesąmones, iki išnaktų paišyt. Ok, nesikeičiu aš nė velnio. Tik tikriausiai grįžtu į savo pasaulį.

Tik casual šeštadienio desertas
Tik casual šeštadienio desertas

O šiaip, labai didelis ačiū visiems, kurie iškentėt mane pastaruoju metu, padėjot susipakuot ir persitempt dalykus (pala, jų dar liko), suteikėt prieglobstį, buvot kartu, kai reikėjo, gėrėt kartu kavą ir ne tik, apkabinot, sakėt, kad viskas bus gerai, sakėt „let me take care of this one“, šnekėjotės iki paryčių, juokinot ir gundėt sugrįžt į pasaulį.  Už gaivų žvilgsnį, naują muziką. Give me a sledgehammer and give me strength. 

Štai ir aš. Tai ką, kada pas mane kavos?

Skauda dantis nuo to lokumo
Skauda dantis nuo to lokumo

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *