Nusišnekėjimai, you are a drama queen

Tas jausmas, kai pagaliau sugalvoji, ką atsakyti. Praėjus trims dienoms po reikėtos akimirkos. Kai jau nebereikia. Oh I AM queen of overthinking. Pavargau. Ir kartais, atrodo, man jau pavyksta to nusikratyt.

Bet tada išlenda kitkas. Kai tegali atsakyti kieno nors kito žodžiais, vaizdais, nes pati geriau ir nesugalvosi apsakyti to dalyko, to jausmo, tos akimirkos. O į tave žiūri tokiu švelniu “dafaq čia?” žvilgsniu…

Gerai, kai tai aiški nuoroda per bendrą kontekstą. O ką daryti, kai man norisi mėtytis Orhanu Veli arba Džemaliu Siurėja?

Kai paklausia, kas man atsitiko, kad švyčiu, o aš tegaliu atsakyt:

Mane sužlugdė šie gražūs orai

Kai vienintelis mane sulaikantis barjeras turbūt ir yra tai, kad ne visada lieku suprasta. Kai, atrodo, kontrolę palaiko tik tai, kad galiu pasirausus mestelt kokius tvirtus žodžius, ir vėlgi, ne savo. Nes savi jau gal ir pasidavė. O aš gi, neva tai, sakiau, laikysiuos ir būsiu stipri?

Ir ta mano pergalvojimo, persukinėjimo vėl ir vėl bėda. Kai po dviejų dienų prigaunu kokią nereikšmingą frazę ir jos persigąstu. Ir dar labiau pasišiaušiu.

Va taip darosi galvoj aptikus įtartinus dalykus

Va taip darosi galvoj aptikus įtartinus dalykus

Man prisakyta neužsimušti.  O ką man daryt, kai negaliu? Kai viskas turi būti paprasta ir aišku, o man tiesiog pulsuoja smilkiniuose

Oh I’m gonna mess this up
It’s just my luck
over and over and over again

tumblr_nvuz8tARPH1rgr6a1o1_500

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *